Lietuviška sula

Sula – tai ankstyvą pavasarį iš beržų ir klevų tekantis natūralus medžio skystis. Jame yra vandens, mineralų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kuriomis medis dalijasi po žiemos.

Lietuvoje sula nuo seno geriama šviežia, rauginama, iš jos gaminami gėrimai ir kiti produktai. Sulos tekėjimas yra daugeliui pažįstamas pavasario ženklas, skelbiantis naują gamtos energijos ir gyvybės etapo pradžią.

451 000 ha

>1 mln L

Surenkama sulos per sezoną

Beržynų Lietuvoje

Sulos šaltinis – Lietuvos miškai

Daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos dengia miškai, o beveik visoje šalyje auga beržynai ir klevynai iš kurių išgaunama suka.

Pagal įvairius Europos Sąjungos aplinkos vertinimus Lietuva laikoma viena švariausių šalių Europoje: čia švarus vanduo, didelė saugomų teritorijų dalis ir palyginti nedidelė pramonės apkrova. Tokios sąlygos lemia, kad lietuviška sula teka iš švarios, gyvybingos miško ekosistemos ir natūraliai siejasi su Lietuvos gamtos įvaizdžiu.

Sulos sezonas trunka neilgai. Kai tik orai atšyla ir pradeda busti medžiai, sula ima tekėti, o vėliau, pasirodžius pirmiems lapams, jos tėkmė natūraliai silpsta ir sustoja.

Išgaunamos sulos kiekiai ir eksportas

Per vieną sezoną Lietuvoje išgaunama iki maždaug 10 milijonų litrų beržų ir klevų sulos. Dalis sulos suvartojama šviežia, dalis fermentuojama, dalis perdirbama į gėrimus ir kitus produktus.

Lietuviška sula ir jos pagrindu kuriami produktai pastaraisiais metais buvo eksportuojami į įvairias šalis – tarp jų Japoniją, Prancūziją, Belgiją, Lenkiją ir kitas rinkas. Tai nedidelė, bet aukštos pridėtinės vertės sritis, kuri kuria darbo vietas regionuose, suteikia papildomų pajamų sulos rinkėjams ir ūkininkams bei generuoja mokesčius valstybei.

Pastaruoju metu sulos eksporto apimtys mažėja. Tai viena šių priežasčių, kodėl vienijamės asociacijoje ir dirbame tam, kad šis potencialas būtų išsaugotas ir išnaudotas, o sulos produktai ir toliau pasiektų reiklias užsienio rinkas.

Atsakingo sulos rinkimo principai

Sula yra atsinaujinanti, tačiau ne beribė gamtos dovana. Nuo to, kaip ji renkama, priklauso medžio sveikata ir miško gyvybingumas.

Atsakingo sulos rinkimo principai apima:
– pagarbą medžiui – gręžiama tik tiek skylių, kiek leidžia medžio storis ir būklė;
– ribotą laiką – sula renkama tik trumpu pavasario laikotarpiu ir sustabdoma pradėjus skleistis lapams;
– tvarkingą užsandarinimą – pasibaigus sezonui skylės sandarinamos, kad medis galėtų sėkmingai gyti;
– miško savininko ir valdytojo sąlygų paisymą – susitariama dėl rinkimo tvarkos, atsakomybių ir naudos pasidalijimo.

Asociacija siekia, kad šie principai būtų aiškiai įtvirtinti taisyklėse, ypač kalbant apie sulos rinkimą valstybiniuose miškuose, ir kad atsakingas sulos rinkimas būtų suprantamas kaip teisėta, reglamentuota ir ilgalaikė veikla.

Sula kaip tautinis paveldas ir kulinarinis pasididžiavimas

Beržų ir klevų sula Lietuvoje minima šimtmečius – tai mūsų kulinarinio paveldo ir pavasario papročių dalis. Sula siejama su vaikystės prisiminimais, kaimo sodybomis ir pavasario skoniu.
Šiandien sula vis dažniau naudojama ir šiuolaikinėje virtuvėje – ją atranda gėrimų kūrėjai ir restoranai, ji grįžta ir į namų virtuvę, tampa ingredientu tiek gaiviesiems gėrimams, tiek sudėtingesniems patiekalams.

Pasaulinėje parodoje „Expo 2025 Osaka, Kansai, Japan“ Baltijos šalių paviljone, pasak paviljono gidų, lietuviška beržų sula buvo populiariausias paviljono pirkinys ir suvenyras. Tai mažas, tačiau gražus pavyzdys, aiškiai rodantis, kad sula gali būti vienas ryškiausių Lietuvos kulinarinių ambasadorių pasaulyje.

Mes siekiame, jog lietuviška sula būtų aiškiai atpažįstama kaip Lietuvos tautinio ir kulinarinio paveldo dalis, garsintų šalį greta šaltibarščių, gero alaus (kuris, tarp kitko, kartais gaminamas sulos pagrindu) ir kitų kulinarinio paveldo pažibų.

Sulos rinkimas