Sisteminiai pokyčiai ekologinės gamybos kontrolėje

Ekologinės gamybos kontrolė yra būtina, tačiau ji turi būti proporcinga, nuosekli ir prognozuojama.

Šiuo metu sulos rinkėjai ir perdirbėjai susiduria su situacijomis, kai reikalavimai skirtingai interpretuojami, terminai neatitinka realių sezono galimybių, o sprendimai kartais priimami jau po to, kai produktas seniai pasiekė prekybos vietas.

Asociacija:
– analizuoja esamą ekologinės kontrolės praktiką;
– teikia pasiūlymus, kaip taisyklės galėtų būti pritaikytos sezoninei sulos specifikai;
– siekia, kad sprendimai nebūtų taikomi atgaline data, o ūkininkų ir perdirbėjų teisėti lūkesčiai būtų gerbiami;
– inicijuoja dialogą, kuriame ekologinės kontrolės tikslai derinami su realiomis gamybos sąlygomis.

Mūsų siekis yra tokia ekologinės kontrolės sistema, kuri saugotų vartotoją ir gamtą, tačiau, kita vertus, nežlugdytų sąžiningai ekologiškuose miškuose dirbančių ūkininkų.

Sertifikavimo konkurencija ir geroji praktika Europoje

Visose Europos valstybėse išskyrus Lietuvą ir Maltą ekologinę gamybą sertifikuoja ne viena, o kelios, kartais net keliolika akredituotų įstaigų, kai kuris jų veikia tarptautiniu masteliu. Tai sukuria konkurenciją dėl kainų, terminų ir paslaugos kokybės, o ūkininkai ir prekybininkai žino, kad autoritetingo sertifikuotojo išduotas sertifikatas nebus atšauktas atgaline data, sulai ar jos gaminiams patekus į mažmeninės prekybos vietas. Patikimas ekologiškumo sertifikavimas šalyje yra svarbus kokybės įrodymas didiesiems Europos ir Azijos prekybos centrų tinklams, į kuriuos kelią prasiskinti bando lietuviška sula.

Sulos sektoriui darnus kontroliuojančių institucijų darbas yra ypač svarbus, nes sula teka trumpą laiką, todėl kiekviena diena laukiant tikrintojo ir parašų ant dokumentų yra labai svarbi.

Asociacija:
– remiasi kitų Europos šalių patirtimi ir lygina skirtingus sertifikavimo modelius;
– siūlo sprendimus, kurie sudarytų sąlygas keleto sertifikuotojų konkurencijai;
– pabrėžia, kad sertifikavimo įstaigos turi konkuruoti profesionalumu, aiškiais terminais ir paslaugos kokybe;
– siekia, kad ekologinio sertifikavimo sistema būtų atvira, skaidri ir orientuota į paslaugos kokybę.

Mes siekiame, kad ekologinis sertifikavimas būtų ne papildomas barjeras, o aiškus ir patikimas ekologiškumo ir produkto kokybės įrodymas.

Sulos rinkimo reglamentavimas miškuose

Sula yra miško dovana, tačiau jos rinkimo teisinis reguliavimas šiandien atsilieka nuo realios praktikos.

Mes siekiame, kad sulos rinkimas būtų:
– aiškiai reglamentuotas tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose;
– apibrėžtas ir aiškus, kaip, pavyzdžiui, uogų ar grybų rinkimas;
– grindžiamas sąžiningu susitarimu tarp miško savininko, valdytojo ir sulos rinkėjo.

Asociacija:
– rengia pasiūlymus dėl sulos rinkimo taisyklių;
– siūlo modelius, kaip apibrėžti leidimus, atsakomybes ir naudos pasidalijimą;
– pabrėžia, kad taisyklės turi kartu saugoti medžius ir miško ekosistemą ir leisti atsakingai dirbti ūkininkams bei verslui.

Siekiame, kad sulos rinkimas būtų skaidri, aiškiai reglamentuota ir ilgalaikė ūkininkavimo sritis, o ne tik atsitiktinis, nuo interpretacijų priklausantis užsiėmimas.

Sula kaip paveldas ir kulinarijos pasididžiavimas

Sula yra ne tik žaliava gamybai, bet ir Lietuvos kulinarinio paveldo, jos gamtos ir istorijos dalis.

Asociacija:
– siekia, kad sulos rinkimo tradicija ir iš jos kuriami produktai būtų aiškiai atpažįstami kaip tautinio ir kulinarinio paveldo dalis;
– bendradarbiauja su gastronomijos ir turizmo partneriais, kad sula atsirastų restoranų meniu, edukacijose, degustacijose ir teminiuose maršrutuose;
– prisideda prie Lietuvos pristatymo tarptautinėse parodose ir renginiuose.

Pasaulinėje parodoje „Expo 2025 Osaka, Kansai, Japan“ Baltijos šalių paviljone, pasak paviljono gidų, lietuviška beržų sula buvo populiariausias paviljono pirkinys ir suvenyras. Tai mažas, tačiau gražus pavyzdys, rodantis, kad sula gali tapti vienu ryškiausių Lietuvos kulinarinių simbolių pasaulyje.

Artimiausi darbai

Mūsų artimiausi konkretūs darbai:

– parengti ir pateikti konkrečius teisės aktų pakeitimų pasiūlymus dėl sulos rinkimo reglamentavimo valstybiniuose ir privačiuose miškuose;
– kartu su atsakingomis ministerijomis ir miškų valdytojais suderinti vieningą požiūrį į sulos rinkimą – nuo leidimų iki atsakomybės ir naudos pasidalijimo;
– tęsti darbą dėl ekologinės gamybos kontrolės sistemos pokyčių – nuo perteklinių reikalavimų peržiūros iki aiškaus kontrolės institucijų veiklos standarto kūrimo;
– parengti sulos sektoriaus duomenų apžvalgą – apie išgaunamus kiekius, eksportą, darbo vietas ir poveikį regionams, kad diskusijos remtųsi tvirtu faktiniu pagrindu;
– inicijuoti sulos, kaip kulinarinio paveldo ir gastronominio simbolio, pripažinimo procesus – nuo paraiškų iki konkrečių projektų su gastronomijos ir turizmo partneriais;
– stiprinti pagalbą nariams, susiduriantiems su ekologinės kontrolės, sertifikavimo ar sulos rinkimo miškuose klausimais – konsultuoti, rinkti informaciją ir formuoti bendrą poziciją.